Kas yra Alzheimerio liga?
Alzheimerio liga yra lėtinė, progresuojanti galvos smegenų liga, kuri atsiranda, kai miršta smegenų nervinės ląstelės, o tai reiškia, kad vyksta negrįžtami pakitimai žmogaus smegenyse. Smegenys palaipsniui atrofuojasi ir prarandamos galimybės atlikti joms skirtas funkcijas: atminties, pažinimo, mąstymo, orientacijos, dėmesio, kalbos. Liga pamažu naikina atmintį ir mąstymo įgūdžius, keičia elgesį, o galiausiai ir gebėjimą atlikti paprasčiausias kasdienines užduotis.
Naujaisiais duomenimis, susirgimų šia klastinga liga skaičius nuolat didėja – Europoje serga apie 12 proc. 60 metų ir 40 proc. vyresnių kaip 80 metų žmonių. Vakarų šalyse Alzheimerio liga jau dabar yra trečioje vietoje tarp ligų, pagal sukeliamą ekonominę naštą visuomenei, nusileisdama tik širdies ir kraujagyslių bei smegenų kraujotakos ligoms.
Liga pavadinta daktaro Alois Alzheimerio vardu. 1906 metais daktaras A. Alzheimeris pastebėjo pokyčius ir aprašė 51 metų moters, mirusios nuo neįprastos psichikos ligos, smegenų audinyje. Ligos simptomai buvo atminties praradimas, kalbos problemos ir nenuspėjamas elgesys. Po to, kai ji mirė, jis ištyrė jos smegenis ir rado daug nenormalių gumulėlių (dabar vadinamų amiloidinėmis plokštelėmis) ir susivėlusių skaidulų ryšulių (dabar vadinamų neurofibriliniais, arba tau proteino raizginiais). Šią ligą dabar vadiname Alzheimerio liga.
Kuo skiriasi Alzheimerio liga ir demencija?
Sąvokos „demencija“ ir „Alzheimerio liga“ kartais vartojamos pakaitomis. Tačiau šios dvi sąlygos nėra visai vienodos. Demencija yra platesnis terminas, apibūdinantis sąlygas, kurių simptomai yra susiję su atminties praradimu, pavyzdžiui, užmaršumas ir sumišimas. Demencija yra bendras terminas, vartojamas apibūdinti daugiau nei 100 skirtingų demencijos tipų – Alzheimerio liga yra tik viena, labiausiai paplitusi demencijos forma. Ji sudaro 65–80% demencijos atvejų. Liga pasireiškia būdingais demencijai simptomais. Alzheimerio liga nuo kitų demencijos formų išsiskiria būdingais galvos smegenų pakitimais. Laikui bėgant įvairios smegenų sritys susitraukia „sudžiūsta“, kiti pakitimai, kurie matomi tik mikroskopu ištyrus skrodimo metu: tai tau proteino sankaupos ir amiloidinės plokštelės.
Kokios ligos priežastys ?
Mokslininkai nežino, kodėl vieni žmonės suserga Alzheimerio liga, o kiti – ne. Tačiau jie nustatė keletą veiksnių, kurie padidina Alzheimerio ligos riziką, įskaitant genetinius (paveldimus) veiksnius. Nėra iki galo aišku, kas sukelia ligą, nors manoma, kad tam įtakos turi amžius, asmeninė sveikata, šeimos istorija, genetika ir nenormalios baltymų sankaupos smegenyse.
Alzheimerio ligos atsiradimui ir vystymuisi turi įtakos genetiniai faktoriai. Jeigu šeimoje buvo sergančiųjų Alzhaimerio liga, tikimybė susirgti šia liga bet kokiame amžiuje padidėja 4 kartus. Senstant ši rizika dar padvigubėja. Ligą gali sukelti endogeninės intoksikacijos aliuminiu ir švinu, buityje naudojant aliuminius indus; galvos traumos, ypač pakartotinos. Kuomet patiriama sunki galvos trauma, kurios metu prarandama sąmonė, po to yra didesnė tikimybė, kad žmogus susirgs Alzheimerio liga. Kai kurie autoriai nurodo, kad patirta sunki galvos trauma paankstina šios ligos pradžią 5-7 metais.
Moterys serga dažniau, negu vyrai. Iš dalies tai nulemia ilgesnis moterų amžius, nes Alzheimerio liga dažniau susergama senatvėje. Šia liga serga 8- 15 proc. vyresnių negu 65 m. amžiaus asmenų, 15–20 proc. vyresnių negu 80 m. amžiaus ir 35–50 proc. vyresnių negu 85 m. amžiaus žmonių. 90 metų ir vyresnių populiacijoje kas antras žmogus serga demencija.
Imuninės sistemos problemos, diabetas, širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, manoma jog taip pat įtakoja šios ligos išsivystymą. Sveikatos ir gyvenimo būdo veiksniai, galintys prisidėti prie Alzheimerio ligos vystymosi, yra fizinis neveiklumas, psichinės mankštos trūkumas, rūkymas, nutukimas.
Net jei vienas ar keli rizikos veiksniai tinka žmogui, tai nereiškia, kad būtinai jis susirgs Alzheimerio liga – tiesiog jau gresia didesnė rizika ja susirgti.
Kaip išvengti Alzheimerio ligos?
Niekas negali tiksliai numatyti Alzheimerio ligos tikimybės, ji gali paliesti bet kurį žmogų, nuo šios ligos neapsaugotas nei vienas iš mūsų. Liga nežino socialinių, ekonominių, etinių ar geografinių ribų. Tai intelektualinio ir emocinio gyvenimo nykimas, nuo kurio negelbsti nei inteligencija, nei padėtis visuomenėje, nei turtai. Pasaulio mokslininkai tai vadina senėjimo rykšte.
Teoriškai Alzheimerio liga gali susirgti kiekvienas, tačiau tam tikriems žmonėms gresia didesnė rizika. Tai vyresnio amžiaus žmonės ir tie, kurių giminėje buvo šios ligos atvejų. Ilgėjant gyvenimo trukmei, Alzheimerio liga serga vis daugiau žmonių visame pasaulyje, tačiau jos išsivystymo rizika didėja su amžiumi, o dažniausiai ji pasitaiko būtent vyresniems nei 65 metų amžiaus žmonėms. Nors ši liga būdinga vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau pastaruoju metu ji vis jaunėja. Kartais žmonės simptomus pradeda jausti ir nuo 35-50 metų. Jeigu susergama jaunesniame amžiuje, neretai pirmasis simptomas yra kalbos sutrikimas, pamirštami paprastų daiktų pavadinimai, trūksta žodžių, sakiniai tampa trumpi.
Pirmieji signalai
Alzheimerio liga paprastai prasideda laipsniškai ir dažnai neįmanoma tiksliai nustatyti, kada ji prasidėjo. Pakitimai smegenyse atsiranda maždaug prieš 10 metų iki atsirandant pirmiesiems pastebimiems ligos požymiams. Ji prasideda gana nekaltai – žmogus tampa šiek tiek išsiblaškęs, kartais ką nors supainioja. Pirmasis, labiausiai paplitęs įspėjamasis Alzheimerio ligos ženklas, yra užmirštami neseni įvykiai, t.y. pastebimi trumpalaikės atminties pokyčiai. Mokslininkai nurodo, jog jau reikėtų sunerimti, kada užmirštami daiktų pavadinimai ir draugų vardai, arba kaip nuvykti į pažįstamą vietą. Pažįstamos užduotys, pavyzdžiui, maisto gaminimas ar sąskaitų apmokėjimas, pasidaro sudėtingas, o tai gali jau sutrikdyti kasdienį gyvenimą. Nors visuomenėje manoma, kad senėjant prastėjanti atmintis – normalu, demencijos sindromas nėra įprasto senėjimo dalis. Tai neretai jau gali būti Alzheimerio ligos pranašas.
Ilgainiui simptomų daugėja
Alzheimerio ligą galime įtarti, kai žmogus, daugiau kaip 6 mėnesius skundžiasi: atminties susilpnėjimu; sunkumais atliekant paprastas, gerai žinomas užduotis; sunku kalbėti, rasti tinkamus žodžius; pasiklysta gerai žinomoje vietoje; bloga arba sumažėjusi sprendimų priėmimo galimybė; sumažėjęs gebėjimas sukaupti dėmesį; nuotaikos ir elgesio kaita; asmenybės pokyčiai; vengimas imtis iniciatyvos; sunku įsiminti naują informaciją.
Jei liga nustatoma dar nesulaukus 65 m., tai vadinama ankstyvąja Alzheimerio liga. Jeigu susergama jaunesniame amžiuje, neretai pirmasis simptomas yra kalbos sutrikimas, pamirštami paprastų daiktų pavadinimai, trūksta žodžių, sakiniai tampa trumpi. Alzheimerio ligos simptomai laikui bėgant blogėja.
Pradinė (pirma) ligos stadija: žmogus atrodo apatiškas; praranda susidomėjimą pomėgiais ir veikla; mažiau nori išbandyti naujus dalykus; mažiau prisitaiko prie pokyčių; lėčiau suvokia sudėtingas idėjas ir ilgiau užtrunka atliekant įprastinius darbus; pamiršta paskutinius įvykius; susipainioja arba nesiorientuoja laiko ir vietos atžvilgiu; pasiklysta toliau nuo pažįstamos aplinkos; labiau tikėtina, kad pasikartos arba praras savo pokalbio giją; irzlumas arba nusiminimas, dėl padarytos klaidos; turi sunkumų tvarkant finansus; sunku apsipirkti ar ruošti maistą.
Vidutinė (antra) ligos stadija: padidėja atminties praradimas, sumišimas; pamiršta puodus ar virdulius, paliktus kaitinti ant viryklės; priima netinkamus sprendimus; mato ar girdi dalykus, kurių nėra (haliucinacijos); įtaria kitus vagiant daiktus ar kitaip kenkiant; nepaiso asmeninės higienos, renka ir kaupia šiukšles; nesugeba pasirinkti orui, progai ar paros metui tinkamos aprangos; tampa agresyvūs, po to apatiški; pamiršta įvykius ar detales apie savo gyvenimą; nežino kuri savaitės diena, kuris metų laikas; turi sunkumų atpažįstant draugus ir šeimą; sukuria nepagrįstus įtarinėjimus apie šeimą, draugus ir globėjus (kliedesiai); išsivysto šlapimo nelaikymas ir (arba) išmatų nelaikymas; turi miego sutrikimų, nemiega naktį, mieguisti dieną; pradeda klajoti iš jų gyvenamosios zonos, vagiliauja; sunki (trečia) Alzheimerio ligos stadija, beveik visiškai prarandama atmintis; prarandama kalba ir veido išraiška; sustingimas, guli vienoje pozoje; nesuvokia savo aplinkos; prarandamas gebėjimas bendrauti; nepažįsta artimųjų; kalba apsiriboja keliais žodžiais ar frazėmis; tampa pažeidžiami infekcijoms, ypač pneumonijai ir odos infekcijoms; reikalinga visapusiška priežiūra ir slauga.
Neretai liga progresuoja greitai
Kai diagnozuojama Alzheimerio liga, ligos progresavimo sustabdyti nepavyks. Asmens gebėjimai laikui bėgant blogėja, nors progresavimas kiekvienam sergančiajam yra skirtingas. Tačiau gydymas gali padėti susilpninti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę. Kadangi Alzheimerio liga pažeidžia įvairias smegenų sritis, prarandamos specifinės funkcijos ar gebėjimai. Dažnai pirmiausia nukenčia trumpalaikė atmintis, tačiau ligai progresuojant prarandama ir ilgalaikė. Liga taip pat paveikia daugelį kitų smegenų funkcijų, paveikiama kalba, dėmesys, apsisprendimas ir daugelis kitų elgesio aspektų. Kai kurie gebėjimai išlieka, nors jie mažėja progresuojant Alzheimerio ligai. Kai kurie žmonės, sergantys progresuojančia demencija, gali išlaikyti lytėjimo ir klausos pojūčius, taip pat reaguoti į emocijas, net ir pažengusiose ligos stadijose. Liga prasidėjusi jaunesniame amžiuje, progresuoja greičiau. Alzheimerio ligos galutinėse stadijose daugelis žmonių tampa nejudrūs ir priklausomi, todėl jiems reikia daug priežiūros.
Neretai ši liga diagnozuojama per vėlai. Viena iš vėlyvo diagnozavimo priežasčių yra ta, kad ligonis pats, arba jo artimieji per vėlai kreipiasi pagalbos į gydytoją. Be to, gydytojui atlikti būtinuosius testus neretai prireikia keleto mėnesių. Pradėjus gydymą pirmiausia atsižvelgiama į ligonio nusiskundimus. Dažniausiai tai būna užmaršumo, suvokimo, skaičiavimo, mąstymo, orientacijos ir kiti sutrikimai. Vertinamas pažintinių funkcijų sutrikimo lygis: protinės būklės mini tyrimas, laikrodžio piešimo užduotis, Blessed/o demencijos skalė, penkių žodžių testas; magnetinio rezonanso tyrimas, parodo smegenų sričių negrįžtamus pažeidimus; kompiuterinės tomografijos tyrimas; atliekami kiti klinikiniai tyrimai.
Alzheimerio ligos gydymas
Šiuo metu Alzheimerio liga nėra išgydoma, nėra būdo ir sulėtinti šios ligos progresavimą ir nėra gydymo, kuris pakeistų Alzheimerio ligos pablogėjimą. Liga nuolat progresuoja, nes smegenų nervinės ląstelės yra pažeistos ir nebegali normaliai funkcionuoti. Tačiau vaistai gali padėti kiek stabilizuoti arba sulėtinti atminties ir mąstymo gebėjimų mažėjimą. Vaistai taip pat gali būti skiriami esant antriniams simptomams, tokiems kaip susijaudinimas ar depresija, arba siekiant pagerinti miegą. Nemedikamentinis gydymas gali būti irgi naudingas norint išlikti aktyviems ir palaikyti socialinį ryšį bei valdyti stresą.
Visuose Alzheimerio ligos etapuose teikiamos gydymo ir pagalbos paslaugos, skirtos sumažinti simptomų poveikį, užtikrinti geriausią įmanomą gyvenimo kokybę kiekvienam sergančiam šia liga. Nauji tyrimų rezultatai suteikia vilties, o keli vaistai tiriami klinikiniuose tyrimuose, siekiant nustatyti, ar jie gali sulėtinti ligos progresą ar pagerinti atmintį tam tikrą laiką.
Yra keletas vaistų, padedančių valdyti kai kuriuos labiausiai nerimą keliančius Alzheimerio ligos simptomus. Mokslininkai ir toliau ieško veiksmingesnių gydymo būdų. Jų pastangų dėka mūsų supratimas apie Alzheimerio ligą ir kitas demencijas kasdien tampa aiškesnis.
Alzheimerio ligos prognozė (perspektyva) paprastai yra prasta. Ligos eiga kiekvienam žmogui skiriasi. Kiekvieno žmogaus gyvenimo kelionė sergant Alzheimerio liga yra skirtinga. Tačiau vidutiniškai vyresni nei 65 metų Alzheimerio liga sergantys žmonės, miršta per ketverius ar aštuonerius metus nuo diagnozės nustatymo. Tačiau kai kurie žmonės gali gyventi iki 15-20 metų nuo pirmųjų simptomų atsiradimo.
