2 liepos, 2025
Pasak medicinos psichologės Saulės Narbutienės, emocinė parama yra neatsiejama gydymo dalis – ypač kai susiduriama su ilgalaikiu gydymu ar paliatyviąja slauga, kai gyvenimo ritmas sulėtėja, o mintys tampa sunkesnės.
„Žmogus dažnai lieka vienas su savo išgyvenimais – baime, liūdesiu, nežinomybe. Mūsų tikslas – būti šalia, išklausyti, padėti susitaikyti su pokyčiais, įkvėpti stiprybės. Pacientams teikiamos individualios psichologo konsultacijos, kurios tampa svarbiu ramsčiu, sunkiais gyvenimo momentais“, – sako psichologė.
Paliatyviosios slaugos metu emocinė pagalba tampa ypač jautria ir svarbia pacientų gydymo dalimi. Parama teikiama ne tik pacientams, bet ir jų šeimoms – net ir tuomet, kai artimojo jau nebelieka. Gedintys artimieji kviečiami kreiptis pagalbos dar šešis mėnesius po netekties – kad skausmas neliktų nebylus ir neišklausytas.
Ligoninėje nuolat vertinama pacientų psichoemocinė būsena – stengiamasi suprasti, ką jie jaučia, kas kelia nerimą ar liūdesį. Tai leidžia suteikti tik jiems pritaikytą emocinę paramą – tokią, kuri iš tiesų paliečia ir įkvepia.
Medicinos psichologė taip pat rengia grupines terapijas – meno, relaksacijos užsiėmimus, kurie padeda atsipalaiduoti, išlaisvinti susikaupusias emocijas, pajusti ryšį su savimi bei aplinkiniais.
Ieškantys ramybės ar vidinio susitelkimo visada laukiami ligoninės koplytėlėje. Tai – tylos, šviesos ir vilties kupina erdvė, kurioje galima pabūti vienumoje, maldoje, įkvėpti vilties, nuraminti mintis, atsitraukti nuo išgyvenimų, lydinčių gydymo ar slaugos procesą.
„Kiekvienas žmogus savaip išgyvena ligą, sudėtingus gyvenimo pokyčius. Mūsų pareiga – būti šalia, išgirsti ir padėti. Mes siekiame sukurti aplinką, kurioje net ir pačiomis sunkiausiomis gyvenimo akimirkomis, pacientai ir jų artimieji jaustųsi saugūs, priimti ir suprasti.“, – sako S. Narbutienė.